Geografijos pamoka Griškabūdyje

Penktadienį, per 2 ir 3 pamokas turėjome neįprastą geografijos pamoką – su auklėtoja keliavome į Griškabūdžio gimnazijoje esantį geologijos muziejų. Šis muziejus, garsus ne tik savo sukauptomis iškasenomis ir fosilijomis, tačiau tai yra 6 – asis Lietuvoje įsikūręs geologijos muziejus, Read more…

Penktokų krikštynos

Spalio 13d., ketvirtadienį, mūsų gimnazijoje vyko „Penktokų krikštynos“, kurias organizavo 8b klasė.

Iš ryto penktokėlius aplankė „krikštatėviai“, juos pasveikino, „paženklino“, suteikė jiems krikšto vardus, tokius kaip Houmeris, Liza, Braškė, Meškė.

Po 4 pamokų, penktokai kartu su savo klasės auklėtoja, buvo atvesti į gimnazijos renginių salę. Pirmiausia penktokai turėjo parodyti savo atliktus namų darbus. Plojimai įvertino, kad buvo miela. Mokinukai ne tik šoko ir dainavo, o Urtė grojo akordeonu. Vėliau penktokų laukė jiems paruoštos įvairios užduotys, galvosūkiai, bei pati svarbiausia krikšto dalis – priesaika. Prisiekę gerbti savo auklėtoją, visada sveikintis su aštuntokais, nepamiršti atlikti namų darbų penktokai gavo diplomus ir turėjo suvalgyti „šventos duonelės“ gabalėlį. Aštuntokai renginį užbaigė bendra daina apie draugystę „Reikia draugą turėti“.

(daugiau…)

Geografijos pamoka Kėdainiuose

Rugsėjo 28 dieną 2bg ir 2ag klasių mokiniai vyko į ekskursiją su geografijos mokytoja Jolanta Puidokiene. Išvykos – pamokos tikslas buvo susipažinti su viena iš didžiausių Lietuvos įmonių „Lifosa“ ir aplankyti Kėdainius. „Lifosa“- chemijos pramonės gamykla. Mus pasitikusi darbuotoja aprodė muziejų, visą įmonės teritoriją, įteikė dovanų – trąšų (žinoma,mokiniai apsidžiaugė, kad galės tėvams parvežti lauktuvių). Mes, Šakių rajono gyventojai, nesame iš arti matę tokio dydžio pramonės įmonių. Gausybė automobilių, geležinkelio ir jūrų vandens transportas iš įvairių šalių ir vietovių gabena reikiamas gamybai žaliavas. Supratome, koks svarbus yra Klaipėdos jūrų uostas, kurio paslaugomis naudojasi ir mažos, ir didelės įmonės. Apvažiavome gamyklos teritoriją, vykome prie baltų, aukštų fosfogipso kalnų – ten visiems labai patiko, pasijautėme kaip žiemą.

(daugiau…)

Solidarumo bėgimas

1. Kas yra Solidarumo bėgimas? Solidarumo bėgimas yra organizacijos „Gelbėkit vaikus“ rengiamas projektas, kurio metu, subūrus vaikus bendrai sportinei veiklai, skatinamas solidarumas tarp skirtingų kultūrų, socialinės aplinkos bei įvairaus amžiaus moksleivių.

2. Kas gali dalyvauti Solidarumo bėgime? Solidarumo bėgime gali dalyvauti visos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos, kurios nori organizuoti šio tipo renginį savo mokykloje. Antrus metus gimnazijos bendruomenė dalyvauja šioje simbolinėje akcijoje, kur kiekvienas bėgimo metu galime parodyti savo gerumą.

3. Kaip moksleiviai gali prisidėti prie Solidarumo bėgimo? Pagrindiniai Solidarumo bėgimo dalyviai yra moksleiviai – Solidarumo bėgimo dieną jie bėgs Solidarumo kilometrus, o jų pastangų dėka bus renkama parama vaikų dienos centrus lankantiems vaikams bei berniukams ir mergaitėms augantiems Zambijoje. Prieš bėgant bėgime, kiekvienas Solidarumo bėgimo dalyvis tarp savo artimųjų galės surasti rėmėjų – žmonių, kurie sutiktų skirti tam tikrą, priimtiną sumą už kiekvieną moksleivio nubėgtą simbolinį kilometrą. Mūsų gimnazijoje bėgo 317 dalyvių. Jie surinko 327,74 euro, kurie buvo išsiųsti organizacijai „Gelbėkit vaikus“. Aktyviausi buvo mūsų pirmokai (mokytoja Justina Kasparaitienė)

(daugiau…)

Tyrėjų naktis

Rugsėjo 30 d. mokytojas Antanas Burkšaitis 2-3 klasių gimnazistus vežėsi į Kauną, kur vyko „Tyrėjų naktis“. „Tyrėjų naktis“ yra išskirtinis renginys, kai daugelis Europos mokslo ir tyrimų laboratorijų atveria duris ir pabendrauti su visuomene išeina mokslininkai bei tyrėjai, kurie paprastai dirba uždarose laboratorijose ar mokslo centruose. Pirmą kartą „Tyrėjų naktis“ surengta 2005-taisiais Europos Komisijos iniciatyva turint tikslą didinti mokslininkų pripažinimą visuomenėje ir sudaryti galimybę iš arti susipažinti su mokslo darbais ir išradimais.

Gimnazistai iš anksto turėjo užsiregistruoti ir susiplanuoti užsiėmimų, kurie juos domina, laiką. Girdėjome ir mokinių apgailestavimų, kad kelių įdomių paskaitų laikai susikerta, tad teko atsisakyti vienos iš jų. Renginys vyko įvairiose auditorijose, klasėse, laboratorijose. Vieni lektoriai savo žinias perteikė pasitelkę žaidimo metodą, kiti nuoširdžiai bendraudami su moksleiviais, o treti vedė rimtas, susimąstyti verčiančias paskaitas.

(daugiau…)

Europos kalbų diena

Rugsėjo 26 dieną švenčiama Europos kalbų diena. Šios šventės metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiama skatinti kalbų mokymosi įvairovę, ugdyti pagarbą visoms Europos – ypač regionų ir tautinių mažumų – kalboms.

Kada pradėta minėti ši diena?
Pirmą kartą švęsta 2001 metais.

Kodėl minima ši diena?
Pagrindiniai šios šventės tikslai: papasakoti žmonėms apie kalbų mokymosi svarbą ir išskirti kalbas, kurių mokėjimas didintų daugiakalbystę ir tarpkultūrinį supratimą; skatinti, stiprinti ir išsaugoti turtingą Europos lingvistinę ir kultūrinę įvairovę; stiprinti kalbų mokymosi visą gyvenimą programas mokyklose ir už jos ribų studijų ar profesinėms reikmėms, mobilumo, malonumo ar mainų tikslais. Kodėl mokiniams reikia apie tai žinoti? Spartėjant globalizacijai, nuolatos vyksta žmonių migravimas po skirtingas šalis, tad svetimos kalbos mokėjimas tampa privalumu. Kalbos atveria duris ir suteikia naujų asmeninio ir profesinio tobulėjimo bei ekonominės plėtros galimybių. Daugiakalbystė įvairiose mūsų visuomenės srityse darosi vis paklausesnė. Europos piliečiai tampa vis mobilesni, tad dažnai dalį gyvenimo praleidžia toli nuo savo gimtosios šalies. Gebėjimas suprasti įvairias kalbas ir būti suprastam yra kasdienio gyvenimo būtinybė. Maždaug pusė visų Europos gyventojų gali kalbėti kuria nors iš užsienio kalbų. Europos kalbų dieną siekiama parodyti, kaip kalbų mokymasis praturtina gyvenimą, suteikia naujų idėjų.

(daugiau…)

Paminėtas mokytojo Vytauto Armonavičiaus atminimas

Nuo 1966 m. keturiasdešimt vienus metus MOKYTOJAS atidavė Lukšių Vinco Grybo vidurinei mokyklai. Jis buvo puikus savo dalyko specialistas, tikras eruditas, besidomintis literatūros ir kultūros naujovėmis. Nemažai pareigų, darbų bei rūpesčių turėjo ir ne mokykloje. Ramiai ir įsigilinęs dirbo didelį kultūrinį darbą – rūpinosi gimtąja kalba, zanavykų šnekta. Buvo tradicinių Kalbos dienų vienas iš pagalbininkų bei organizatorių, ilgametis ir aktyvus Lietuvių kalbos draugijos Šakių skyriaus narys.

MOKYTOJO Vytauto Armonavičiaus iniciatyva 2004 m. lapkričio 29 d. buvo įsteigtas Šakių rajono lietuvių kalbos puoselėtojų klubas „Žodžio tėviškė“. Nuo pat „Žodžio tėviškės“ klubo įkūrimo dienos Vytautas Armonavičius vadovavo šiam sambūriui. Klubo nariai – pedagògai, kultūros darbuotojai – ne kartą tikrino rajono laikraščių kalbą, lankėsi rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose, individualiai supažindino politikus su jų daromomis kalbos klaidomis, stebėjo, kaip laikomasi valstybinės lietuvių kalbos normų viešajame gyvenime, aktyviai prisidėjo rengiant Kalbos dienas, Nacionalinio diktanto rajoninį turą, dalyvavo suaugusiųjų švietimo renginiuose, Lietuvių kalbos draugijos suvažiavimuose.

Daug metų buvo Leidybos komisijos narys. Ypač rūpinosi Lukšių krašto autorių, kurių daugelį gerai pažinojo, darbų leidyba. Bendradarbiavo šalies ir rajono spaudoje. Jo sudarytose knygose „Lukšiai“, „Lukšių parapija“ surinkta daug vertingos medžiagos apie Lukšių istoriją, žymiuosius kraštiečius. Išleistos knygelės „Gimtoji – turtas ir rūpestis“, „Žodžio tėviškė“, kartu su savivaldybės kalbos tvarkytoja parengtas lankstinukas „Patarimai kalbos vartojimo klausimais“.

(daugiau…)

Prezidentė Milda

Tikiuosi, kad balsavote ir jau žinote, kad išrinkta mūsų gimnazijos mokinių prezidente 1ag klasės mokinė Milda Čebanauskaitė. Siūlau jums skirti kelias minutes savo laiko ir paskaityti, ką planuoja, apie ką svajoja mūsų Milda.

Ji – viena iš mūsų. Puikiai mato moksleivių gyvenimo pliusus ir trūkumus, turi savo nuomonę ir drąsiai ją išsako. Įsitikinusi, kad reikia kuo daugiau visiems išsikalbėti, bendrauti ir žiūrėti viena kryptimi.

Milda mano, kad svarbiausias prezidento tikslas yra ,,ne įvesti kuo daugiau naujovių, renginių, kurie galbūt net neprigis, tačiau nuosekliai kurti veikiančią komandą, kuri atstovautų gimnazistams, išreikštų jų nuomonę, jų poziciją, reikia sąmoningai keisti – koreguoti veiklą. Funkcionuojanti moksleivių taryba = laimingi moksleiviai“. Nors gimnazistė sako, kad drąsu žadėti, ką galės įvykdyti per dvejus metus, tačiau mano, jog pavyks suaktyvinti moksleivių tarybos veiklą, suburti veiklų, kūrybingą gimnazijos aktyvą. ,,Tvirtinsiu seniūnų tarybos pamatus, bandysiu įvesti naują tvarką, įpūsti gaivaus oro gūsį. O paprasčiau tariant, pažadu būti pavyzdys, įkv4pėja ir žmogus, kuriuo galite pasikliauti“, – žada prezidentė.

(daugiau…)

Nuvykau, pamačiau, nugalėjau!

Šią frazę galima pritaikyti mūsų gimnazijos abiturientui Modestui Masteikai. Jokių fanfarų, jokių „žvaigždžių ligų“. Prieš varžybas Ispanijoje (rugsėjo 17 d. Castellone Europos jaunimo klubų čempionų taurės A grupės varžybose M. Masteika ieties metime iškovojo 1 vietą) vaikščiojo tylus, susikaupęs. Grįžo nugalėtojas – ir vėl vaikšto tylus. Stebiu jį – tvarkingas, ramus, nekonfliktiškas, stiprus.

Po pergalės direktorė N.Šapolienė, gimnazijos mokinių savivalda pasveikino Modestą. Šypsojosi, matyt, malonu. Nusprendžiau pakalbinti mūsų gimnazijos įžymiausią ir vieną iš geriausių Lietuvoje lengvosios atletikos sportininkų Modestą Masteiką. Pateikiu interviu su Modestu ( klausimai mano, atsakymai Modesto).

Kiek laiko trunka Tavo sportinis gyvenimas? (Spėkit kiek? Jei kas pasakė, jog trejus metus – esate teisūs.)
Trejus metus aktyviai sportuoju.

Koks didžiausias pasiekimas sporte?
Yra ne vienas, bet du didžiausi pasiekimai – tai yra dalyvavimas Pasaulio jaunimo U20 čempionate ir Europos jaunimo klubų čempionų taurės A lygos varžybose, kuriose užėmiau 1 vietą.

Ar galvoji baigti savo sportinę karjerą?
Tikrai ne!

Buvai Ispanijoje, kokie įspūdžiai?
Įspūdžiai labai geri, bendravom su kelių šalių jaunimu, maudėmės Viduržemio jūroje, apžiūrėjome Castellono miestą.

(daugiau…)