Su Erasmus+ į Turkiją

Vasario 9 – 18 dienomis teko dalyvauti tarptautiniame projekte ,,Cultures hand to hand“ („Kultūros rankomis į rankas“) Turkijoje, Karasu mieste (tarp Stambulo ir Ankaros). Projekte dalyvavo 16 – 50 metų žmonės iš Azerbaidžiano, Vengrijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir Turkijos. Kiekvienai šaliai atstovavo 5 žmonės: 4 dalyviai ir 1 komandos lyderis. Lietuvos komandos lyderis buvo gruzinas, kuris jau 4 metus mokosi lietuvių kalbos ir dabar KTU siekia magistro laipsnio. Visos išvykos tikslas – susipažinti su kitomis kultūromis, jų rankdarbiais, pabandyti juos pasidaryti patiems.

 Lankėmės turkų šeimoje, kur mus vaišino tradiciniais patiekalais, mokė šokių ir paprastų turkiškų žodelių. Ši šeima nuoširdžiai  bendravo su mumis. Naujosios technologijos padeda nepamiršti vieniems kitų – dar ir dabar palaikome ryšius. Aplankėme  2 mokyklas, kur visi mokiniai, mokytojai ir net direktoriai su mumis noriai bendravo. Ten buvome pamokyti, kaip pasigaminti apyrankes, siuvinėti jų tradiciniais raštais. Tik įžengus į mokyklą, pirmasis į akis kritęs dalykas buvo mokytojų apranga: jie visi dėvi vadinamuosius „daktarų chalatus“. Mokytojai patenkinti savo „uniforma“ ir sako, kad ji patogi dėl savo gilių kišenių, išskiria juos iš mokinių ir tikrai padeda pasijausti svarbiais žmonėmis, lyg daktarais.

Mūsų broliukai latviai buvo rusakalbiai, bet aš su jais suradau bendrą kalbą šnekėdama rusų kalba. Kaip vėliau juokavome, mane net priskyrė prie „Rusijos mafijos“. Azerbaidžaniečiai liko nustebę, kad kalbėdama tik pamokose aš taip išmokau šios kalbos.

Priešpaskutinę dieną lankėmės miesto savivaldybėje, ten turėjome susitikimus su valdininkais, kalbėjomės apie jų ir mūsų švietimo sistemą, kultūrinius skirtumus ir pasakojome apie projekto mums suteiktą naudą ir įgytas žinias. Taip pat apie mus reportažą rodė garsiausia Turkijos televizija ir žmonės turėjo galimybę mus išvysti televizoriaus ekranuose. (http://www.merkeztv.com.tr/haber/32477/5-ulkeden-24-ogrenci-sakaryada, http://www.netgaste.com/mobi/erasmus-genclik-projesine-buyuk-ilgi-29905h.htm)  

 Gyvenome viešbutyje (kitapus kelio yra Juodoji jūra), kurio administracija mus priėmė lyg šeimos narius. Kartu su virėju ir jo dukra keliaudavome į kavines, jie dalyvavo mūsų kultūrų vakaruose, ragavo mūsų atsivežtų maisto produktų, šoko tradicinius šokius ir grožėjosi mūsų tautinėmis dainomis. Nors dauguma turkų nemoka anglų kalbos, bet tai mums netrukdė suprasti vienas kitą.

Projektas pakerėjo – žmonės nuoširdūs, paprasti ir draugiški. Atsisveikinant ne vienam nuriedėjo gailesčio ašara, nes per tas 9 dienas tapome lyg šeima. Tikiuosi, kad ir toliau palaikysime ryšius ir vieną dieną vėl susitiksime. Nuoširdžiai AČIŪ noriu tarti mokytojai Ievai Bastienei už pasiūlymą dalyvauti šiame projekte.

Viktorija Pavalkytė, 4bg