MOKINIAMS IR JŲ TĖVELIAMS DĖL SAUGAUS EISMO!

Rudens ir žiemos metas, tai vienas iš pavojingiausių laikotarpių, kai pasikeitusios eismo sąlygos (tamsus paros metas, blogas matomumas) iš visų eismo dalyvių, tiek iš vairuotojų, tiek iš pėsčiųjų, reikalauja ypatingo atidumo ir Kelių eismo taisyklių nuostatų paisymo. Dažniausiai tamsiu paros metu eismo įvykiuose nukentėję pėstieji būna be atšvaitų, todėl kelyje vairuotojų blogai pastebimi. Kelių eismo taisyklėse yra nurodytos pėsčiųjų pareigos, nustatančios, jog pėstieji, tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba prisisegti šviesą atspindintį atšvaitą.

 Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba prie drabužių prisisegti šviesą atspindintį atšvaitą.

• Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
• Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalais. Reguliuotojo signalų pėstieji privalo paisyti net tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforų signalams.
• Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai yra saugu.
• Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi be reikalo delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.
• Užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje kelio dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje, arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus.
• Artėjant specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.
• Pėstiesiems draudžiama:
• Eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse kur yra skiriamoji juosta. 

Kaip teisingai atšvaitus pritvirtinti ir nešioti?       

Esant prastam orui bei tamsiam paros metui, svarbu ne tik turėti atšvaitą, tačiau ir tinkamai jį nešioti. Niekada nepamirškite, kad saugumas dažnai priklauso nuo matomumo. Atkreipkite vaiko dėmesį, kad pats atšvaitas savaime nešviečia, o tik atspindi atvažiuojančio automobilio šviesas, todėl jį būtina pritvirtinti automobilio žibintų aukštyje, nes taip vairuotojai lengviau atšvaitus lengviausia pastebėti. Atšvaitą ant vaikų drabužių pritvirtinkite suaugusio žmogaus kelių lygyje. Šioje vietoje prikabintas atšvaitas maksimaliai atspindės autotransporto šviesas ir siųs įspėjamąjį signalą automobilio vairuotojui. Labai svarbu, kad atšvaitas būtų prisegtas dešinėje drabužių pusėje, kad jį matytų iš priekio atvažiuojantys vairuotojai. Prisegti ar prisiūti prie vaiko drabužių arba prikabinti prie, pavyzdžiui, prie kuprinės atšvaitai „apšviečia” vaiką 130-140 m atstumu nuo automobilio. Turintį atšvaitą vaiką vairuotojas, įjungęs trumpąsias šviesas, pastebės iš 140 metrų, o įjungęs ilgąsias – net iš 400 metrų atstumo!

Gerbiami tėveliai,

Tik tinkamai naudojami atšvaitai padės išvengti nelaimių kelyje, o jūsų vaikas bus matomas ir saugesnis tamsiu paros metu bei esant blogoms oro sąlygoms. Eidami pėsčiomis tamsiu paros metu būtinai segėkite atšvaitus patys, taip tapdami puikiu pavyzdžiu savo vaikams. Pasirūpinkite, jog vaikai atšvaitą nešiotų kasdien. Patikrinkite kas rytą, ar vaikas turi atšvaitus, atkreipkite dėmesį, ar jie prikabinti matomoje vietoje, priminkite, kaip juos reikia nešioti.

Saugokime savo vaikų gyvybes!

Žmogaus saugos mokytoja Sonata Kurienė